76 proc. Lietuvos gyventojų pritaria visuotiniam šaukimui iki 2030 metų

Demografiškai vieningas požiūris į skubų platesnės apimties visuotinio šaukimo įteisinimą 

Daugiau nei 25 proc. apklaustųjų pasisako už visuotinio šaukimo įgyvendinimą iki 2030 metų, o 51 proc. gyventojų palaiko įgyvendinimą „kuo greičiau“. Dar beveik 8 proc. pritartų visuotiniam šaukimui po 2030 metų, o 12 proc. gyventojų teigia, kad Lietuvai apskritai nereikia visuotinio šaukimo. Nuomonės šiuo klausimu neturi  4 proc.  

„Vertindami visuomenės nuomonę, matome Lietuvai teigiamą tendenciją – demografiškai vieningą požiūrį. Tendencija vyrauja tolygiai daugumoje visuomenės pjūvių  – miesto ir kaimo gyventojų, moterų ir vyrų, skirtingo išsilavinimo ir pajamų respondentų požiūris į visuotinio šaukimo įgyvendinimo terminus atitinka bendrą nacionalinę liniją statistinės paklaidos ribose“, - akcentavo T. Godliauskas.  

Lyginant gyventojų požiūrį į visuotinio šaukimo įgyvendinimo terminus ryškesnis skirtumas matomas amžiaus grupėse – vyresni respondentai yra palankesni greitesniam modelio įgyvendinimui, mažiau palankūs 18 – 29 metų amžiaus apklausos dalyviai, kurių 41-45 proc. pasisako už kuo greitesnį įgyvendinimą, o visuotiniam šaukimui prieštarauja 16-19 proc. 

Gyventojai pritaria visuotiniam vyrų šaukimui, moterų – išplečiant savanoriškos tarnybos galimybes 

Dauguma apklaustųjų (40 proc.) pasisako už visuotinio šaukimo modelį, kurio pagrindu į karo tarnybą būtų šaukiami visi vaikinai. Dar beveik 19 proc. pritartų visuotiniam privalomam vaikinų ir merginų šaukimui.  

Beveik 15 proc. gyventojų palaiko tik profesionalios, savanoriškumo principu grįstos kariuomenės modelį, o maždaug 23 proc. norėtų nekeisti dabartinio visuotinio šaukimo modelio. Kiek daugiau nei 3 proc. neturi nuomonės apie galimą visuotinio šaukimo modelį. 

Į klausimą ar visuotinė privalomoji karinė tarnyba turėtų būti taikoma ir moterims, daugiau nei 51 proc. atsakė teigiamai, bet tik tuo atveju, jei tarnyba būtų savanoriška ir apimtų įvairesnes formas. Beveik 13 proc. sutinka, kad moterys turėtų tarnauti tokia pat tvarka kaip vyrai, o 35 proc. prieštarauja moterų tarnybai. Nuomonės neturi mažiau nei 1 proc. gyventojų. 

Maždaug 10 proc. moterų pritaria privalomam vaikinų ir merginų šaukimui, daugiau nei 48 proc. moterų sutinka su moterų įtraukimui į visuotinio šaukimo modelį išplečiant savanoriškos tarnybos galimybes, o  41 proc. prieštarauja, kad privalomoji karinė tarnybą būtų taikoma ir moterims. Respondentai vyrai atitinkamai – 16 proc. už privalomą moterų šaukimą, 55 proc. už savanorišką tarnybą įvairesnėmis formomis, beveik 28 proc. prieštarauja privalomam moterų šaukimui. 

Miesto ir kaimo gyventojų, skirtingo amžiaus ir išsilavinimo respondentų požiūris į visuotinio šaukimo modelį ir moterų įtraukimą į jį atitinka bendrą nacionalinę tendenciją statistinės paklaidos ribose. Tačiau aukštenes nei 1500 eurų pajamas uždirbantys gyventojai pasisako už moterų dalyvavimą visuotiniame šaukime palankiau, nei nacionalinis vidurkis. 

Pritarti visuotiniam privalomam šaukimui labiausiai paskatintų galimybė atlikti nekarišką tarnybą  

Vertindami veiksnius, kurie labiausiai padidintų pritarimą platesnio masto visuotiniam šaukimui, gyventojai dažniausiai nurodė galimybę atlikti alternatyvią tarnybą civilinės saugos, medicinos, kibernetinio saugumo ir kitose srityje (daugiau nei 38 proc.).  

Tarp didžiausią teigiamą poveikį turėsiančių veiksnių taip pat buvo įvardinti aukštos kokybės šiuolaikinis parengimas – technologiju, dornų valdymo kompetencijos (35 proc.), galimybė tarnauti netoli namų, savo regione (beveik 29 proc.), teisingas atlygis tarnybos metu ir visų socialinių grupių tarnyba be išimčių, įskaitant įtakingų ryšių turinčius asmenis (po daugiau nei 23 proc.), tarnybos įskaitymas stojant į aukštąją mokyklą arba studijuojant (beveik 21 proc.) 

„Gyventojų pareikšta nuomonė patvirtina nuostatą, kad visuotinis šaukimas nėra vien gynybos klausimas. Tai yra ir socialinės politikos tema. Todėl investicijos į visuotinį šaukimą vertintinos kaip investicija į ilgalaikę visuomenės gerovę ir socialinę įtrauktį, o ne traktuojamos kaip kariuomenės atsakomybės eilutė“, - pažymėjo T. Goliauskas. 

Reprezentatyvų Lietuvos gyventojų palankumo visuotiniam šaukimui tyrimą atliko bendrovė „Norstat“, asociacijos „Visuotinė gynyba“ užsakymu 2026 m. rugpjūčio mėnesį. Apklausta 1501 respondentų, derinant interviu internetu ir telefonu metodus. Apklausos paklaida 3 proc.