Ekspertai ir visuomenės atstovai: Lietuvai reikia visuotinio šaukimo iki 2030 metų

Visuotinio šaukimo įgyvendinimas yra vienas svarbiausių Lietuvos nacionalinio saugumo prioritetų per ateinančius trejus metus. Valstybė turėtų numatyti skirtingas tarnybos ir pasirengimo formas, pirmiausia pagal valstybės poreikį, kartu atsižvelgiant į žmogaus sveikatą ir gebėjimus. Tokios išvados prieita gynybos ekspertų ir visuomenės grupių atstovų pasitarime, kurį organizavo asociacija „Visuotinė gynyba“ bei Geopolitikos ir saugumo studijų centras.

„Tai yra pirmas konkretus žingsnis, kuriuo visuotinis šaukimas iš idėjos tapo gynybos ekspertų, profesinių bendruomenių ir visuomenės grupių atstovų patvirtintu valstybės poreikiu ir prioritetu. Skirtingų sričių atstovai sutaria, kad sistema turi būti sąžininga, visuotinė, visuomenei aiški, numatyti skirtingas tarnybos formas ir remtis visos valstybės bendradarbiavimu“, – teigė asociacijos „Visuotinė gynyba“ vadovas Tomas Godliauskas.

Pasak T. Godliausko, visuotinis šaukimas nėra vien karinės politikos klausimas – tai valstybės pasirengimo, pilietinio identiteto ir visuomenės atsparumo stiprinimo veiksmas. Todėl investicijos į visuotinį šaukimą vertintinos kaip investicija į ilgalaikę visuomenės gerovę ir socialinę įtrauktį, o ne traktuojamos kaip kariuomenės biudžeto eilutė.

Ekspertai pabrėžia, kad įgyvendinant visuotinį šaukimo modelį turi būti numatytos skirtingos tarnybos ir pasirengimo formos. Visuotinis šaukimas nereiškia, kad visi piliečiai turi atlikti identišką karinę tarnybą, bet akcentuoja vaidmenų pasidalinimą, visuotinį įsitraukimą, dalyvavimą bei pasirengimą.

„Visuotinis šaukimas yra tada, kai mes neskirstome piliečių pagal loteriją, socialines grupes ar išimtis, kai visi piliečiai šaukiamojo amžiaus atlieka pareigą valstybei, kai įstatymais nereguliuojame ir nenustatome sau patogių ribinių kviečiamų į privalomąja taryba karių skaičių“, - sakė T. Godliauskas.

Taip pat sutariama, kad visuotinio šaukimo įgyvendinimas yra visos valstybės atsakomybė, todėl jam reikalingas nuoseklus valstybės institucijų, verslo, nevyriausybinių organizacijų ir visuomenės bendradarbiavimas.

Ekspertai suformulavo ir pasirašė bendrą poziciją „Visuotinis šaukimas 2030”, kurioje apibrėžta strateginė kryptis ir principai visuotinio šaukimo įgyvendinimui Lietuvoje iki 2030 metų. Bendrą poziciją „Visuotinis šaukimas 2030” pasirašyti bus kviečiami visuomenės grupių, politinės vadovybės, verslo, nevyriausybinių bei kitų organizacijų atstovai, siekiant suformuoti plataus masto visuomenės palaikymą visuotinio šaukimo įgyvendinimui iki 2030 m.

Pasitarime dalyvavo bei bendrą poziciją pasirašė profesinių bendruomenių, savivaldos, žiniasklaidos atstovai, mokslininkai, verslininkai bei visuomenininkai.