Nacionalinėse pratybose išbandytas Lietuvos visuotinės gynybos modelis
Daugiau nei 30 valstybės institucijų, kariuomenės, savivaldos, verslo, nevyriausybinių organizacijų, akademinės bendruomenės ir visuomenės atstovų dalyvavo dviejų dienų pratybose, kuriose buvo tikrinamas Lietuvos visuotinės gynybos modelis. Asociacijos „Visuotinė gynyba“ ir JAV analitinio centro „New Generation Warfare Center“ organizuotos pratybos yra antras etapas, rengiant Lietuvos visuotinės gynybos modelį ir jo įgyvendinimo planą.
„Lietuva yra NATO Rytų flango valstybė, todėl jos visuotinės gynybos modelis turi būti tarp geriausių pasaulyje. Būtent toks šiuo metu yra rengiamas Lietuvai, bendradarbiaujant su tarptautiniais ekspertais, o šiose pratybose buvo testuojamas pradinis modelio variantas, siekiant išsiaiškinti jos stipriąsias ir tobulintinas vietas“, – teigė asociacijos „Visuotinė gynyba“ vadovas Tomas Godliauskas.
Tikrintas modelio veikimas taikos, mobilizacijos ir karo sąlygomis
Pratybų scenarijus buvo suskirstytas į tris nuosekliai intensyvėjančius etapus. Pirmajame buvo tikrinamas Lietuvos pasirengimas dar taikos metu – ar pakankami esami planai, teisiniai įgaliojimai, bendradarbiavimo tinklai, finansavimas ir visuomenės pasirengimas.
Antrajame etape situacija perėjo į vadinamąją pilkąją zoną: dalyviams teko vertinti valstybės veikimą ekonominio spaudimo, dezinformacijos, kibernetinių atakų, sabotažo, spaudimo pasienio regionams bei neapibrėžtos teisinės situacijos sąlygomis.
Trečiajame etape buvo imituojama mobilizacija ir karo sąlygos, kai kritinė infrastruktūra patiria spaudimą, sąjungininkų pastiprinimas vėluoja, o civilinių ir karinių struktūrų tarpusavio priklausomybė tampa lemiama.
„Svarbiausias klausimas, į kurį buvo ieškoma atsakymo – ar visi institucijų, organizacijų ir savivaldos planai susijungia į veiksmingą visumą. Ar aišku, kas priima sprendimą, kas turi reikiamus išteklius, kaip informacija pasiekia kitus sistemos dalyvius ir ką konkrečiu momentu turi daryti verslas, savivaldybė, organizacija ar pilietis“, – pažymi T. Godliauskas.
Vertintas valstybės, savivaldos, organizacijų ir visuomenės pasirengimas veikti
Pratybų dalyviai buvo suskirstyti į tris grupes, kurios į tą patį grėsmių scenarijų reagavo iš skirtingų perspektyvų. Valstybės lygmens grupėje dalyvavo Vyriausybės, Prezidentūros, Seimo, Krašto apsaugos ir Susisiekimo ministerijų bei Lietuvos kariuomenės atstovai.
Savivaldos ir organizacijų grupėje dirbo Vilniaus, Kauno ir Ukmergės savivaldybių, Lietuvos pramonininkų konfederacijos, „Telia“, Lietuvos šaulių sąjungos, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus, kaimo bendruomenių ir kariuomenės atstovai.
Visuomenės grupėje dalyvavo akademinės bendruomenės, žiniasklaidos, kultūros, gynybos pramonės, kibernetinio saugumo, diasporos, skautų ir kitų pilietinės visuomenės organizacijų atstovai.
Toks pratybų formatas leido tą pačią problemą vienu metu tikrinti valstybės, organizacijų ir visuomenės lygmenimis ir vertinti, kur turi būti priimami sprendimai bei kam turi priklausyti atsakomybė už jų įgyvendinimą.
Galutinis visuotinės gynybos modelis – metų pabaigoje
Pratybų rezultatus toliau nagrinės analitikai, o pagal jų išvadas bus tobulinamas visuotinės gynybos modelis bei rengiamas jo įgyvendinimo planas: atsakomybės, etapai, rekomendacijos būtiniems teisės aktų pakeitimams, finansavimo poreikis.
Pratybos užbaigia antrąjį asociacijos rengiamo Lietuvos visuotinės gynybos modelio kūrimo etapą. Pirmajame etape, 2026 m. birželį, išanalizavus dešimties šalių patirtį ir identifikavus gerąsias praktikas, buvo parengtas pirminis modelio Lietuvai projektas. Trečiajame etape, 2026 m. spalį – lapkritį, numatoma finalizuoti modelį, parengti ir pristatyti jo įgyvendinimo planą.
