Pirmasis Lietuvos visuotinės gynybos modelis: siūlomas bendro pasirengimo planas iki 2030 metų

Aiškios atsakomybės, suderinti kariuomenės ir civiliniai poreikiai bei kasmet tikrinama parengtis – tokį pagrindą bendram šalies pasirengimui siūlo pirmasis Lietuvos visuotinės gynybos modelis ir jo įgyvendinimo planas iki 2030 metų. Jame nacionaliniai sprendimai siejami su savivaldybių, organizacijų, verslo ir piliečių pasirengimu užtikrinti šalies veikimą krizės ar karo metu.

Modelis apima visos valstybės ir visuomenės pasirengimą. Aštuonios pajėgumų sritys susieja karinę gynybą ir mobilizaciją su žmonių saugumu, valstybės institucijų gebėjimu tęsti darbą, ekonomikos bei tiekimo atsparumu ir visuomenės įsitraukimu.

Modelis parengtas išanalizavus skirtingų šalių patirtį ir gynybos planavimo pratybose išnagrinėjus siūlomus sprendimus. Šis procesas išryškino poreikį geriau suderinti institucijų, savivaldybių, kariuomenės, verslo ir visuomenės veiksmus – iš anksto sutarti, kas priima sprendimus, kada imamasi veiksmų ir kaip paskirstomi riboti ištekliai.

„Valstybės pasirengimą lemia ir gebėjimas suderinti karinės gynybos poreikius su būtinybe išlaikyti šalies veikimą. Tie patys energetikos ar ryšių specialistai gali būti būtini ir kariuomenei, ir svarbiausių paslaugų tęstinumui. Todėl turime sutarti dėl prioritetų, atsakomybių ir sprendimų priėmimo, kad institucijos bei verslas krizės atveju galėtų planuoti savo veiksmus remdamiesi bendrais susitarimais“, – sako asociacijos „Visuotinė gynyba“ vadovas Tomas Godliauskas.

Bendram pasirengimui reikalingi nacionaliniai sprendimai

Įgyvendinimo plane numatyta 51 priemonė ir šešios strateginės kryptys. Siūloma aiškiai paskirstyti atsakomybę ir sprendimų priėmimo įgaliojimus, suderinti karinius bei civilinius mobilizacijos poreikius ir nustatyti, kada pasitelkiami pajėgumai. Taip pat numatoma piliečių įtraukimo sistema, svarbiausios infrastruktūros ir tiekimo priklausomybių vertinimas bei kasmetinis nepriklausomas parengties patikrinimas.

Šioms kryptims įgyvendinti ekspertai išskyrė septynis nacionalinius prioritetus. Siūloma stiprinti valią ginti valstybę ir visuomenės dalyvavimą gynyboje įgyvendinant visuotinį šaukimą, paskirti pasirengimą visuotinei gynybai koordinuojančią nacionalinę instituciją su aiškiais įgaliojimais bei sukurti psichologinio atsparumo stiprinimo struktūrą.

Taip pat siūloma užtikrinti ilgalaikį finansavimą per valstybės visuotinės gynybos programą, per nacionalinio saugumo kursus plėtoti nuolatinį vadovų ir institucijų bendradarbiavimo tinklą, iki 2027 metų suformuoti vientisą krizių ir karo meto teisinio reguliavimo sistemą bei integruoti verslą į pasirengimo, veiklos tęstinumo, tiekimo ir atsargų kaupimo planavimą.

Šie sprendimai sudarytų sąlygas savivaldybėms, organizacijoms ir gyventojams pasirengti savo užduotims.

„Atskirų organizacijų pasirengimas stiprina visos valstybės atsparumą, kai jų planai dera tarpusavyje. Todėl vadovams svarbu suprasti, nuo ko priklauso jų organizacijos veikla ir kam jos pajėgumai bus būtini krizės ar karo metu. Dėl bendrų veiksmų svarbu susitarti iš anksto, kad didėjant grėsmei vadovai galėtų laiku priimti suderintus sprendimus“, – pažymi T. Godliauskas.

Kad šie susitarimai būtų įgyvendinti, kiekvienai užduočiai siūloma numatyti atsakingą vykdytoją, terminą ir išteklius. Kasmetinis nepriklausomas parengties vertinimas leistų nustatyti, ar jų pakanka, o pagal išvadas – tikslinti finansavimą, mokymus ir pasirengimo planus.

„Visuotinė gynyba – bendra valstybės ir kiekvieno iš mūsų atsakomybė. Todėl kiekvienai institucijai, organizacijai ir žmogui svarbu žinoti savo vaidmenį bei turėti sąlygas jam pasirengti. Rezultatą turėtų parodyti pratybose patikrintas gebėjimas apsaugoti žmones, išlaikyti svarbiausias paslaugas ir paremti karinę gynybą“, – teigia T. Godliauskas.

Modelį ir jo įgyvendinimo planą asociacija „Visuotinė gynyba“ parengė bendradarbiaudama su JAV analitiniu centru „New Generation Warfare“. Rengėjai išanalizavo kitų valstybių patirtį, išskyrė esminius visuotinei gynybai būtinus elementus ir siūlomą modelį įvertino gynybos planavimo pratybose.

Praktinį pasirengimą asociacija jau skatina per Lietuvos organizacijų įsipareigojimų visuotinei gynybai chartiją ir Nacionalinio saugumo bei visuotinės gynybos kursus vadovams. Chartijos narės kasmet įgyvendina bent du pasirengimo veiksmus, platforma „Ąžuolas“ padeda žmonėms atrasti savo vaidmenį, o Darbdavių iniciatyva telkia įmones palaikyti tarnybą pasirenkančius darbuotojus.