Kariuomenės vadas: iki 2030-ųjų būsime pasiruošę divizijai ir visuotiniam šaukimui. Deividas Jursevičius, LRT TELEVIZIJOS laida „Dienos tema“, LRT.lt
Lietuvos kariuomenės vadas sako, kad signalai iš Jungtinių Valstijų dėl karių dislokavimo Lietuvoje yra „pakankamai stiprūs ir pozityvūs“. Jis taip pat neatmeta galimybės, kad, Varšuvai ir Vašingtonui susitarus dėl nuolatinių amerikiečių bazių Lenkijoje, tokia bazė galėtų atsirasti ir Lietuvoje. Vis dėlto, pasak jo, pirmiausia reikėtų sulaukti Lenkijos ir JAV susitarimo detalių.
„Dienos temoje“ – Lietuvos kariuomenės vadas generolas Raimundas Vaikšnoras
– Naujausiame savo interviu esate pasakęs, kad Jungtinių Valstijų kariai jau pakeliui į Lietuvą. Kur jie dabar? Kaip toli nuo Lietuvos?
– Na, gal ne pakeliui. Sakiau, kad žinau, kada galimai jie galėtų būti Lietuvoje ir kad amerikiečiai laikosi duoto žodžio. Yra pozityvių žinių. Garsiai dar negaliu sakyti dėl susitarimo su amerikiečiais, bet kai bus momentas, kai jau žinosim konkretesnes ir datas, ir laikus, ir dydžius, būtinai bus pranešta. Yra susitarimas, kad mes to neslėpsim, nes nėra prasmės, bet signalai iš JAV yra pakankamai stiprūs ir pozityvūs. Tiktai reikia šiek tiek kantrybės. Tas procesas, kuris sukasi dabar, daugiau politinis, nes kariškiai yra jau seniai apsisprendę, pasiskaičiavę, kur ir kada turi atvykti pajėgos. Palaukim truputį, turėkim kantrybės.
– Tai kol kas jūs negalit pasakyt nei skaičių, nei karinės technikos – nieko?
– Norėčiau susilaikyti nuo komentarų bent jau šiandien. Aš tiktai galiu pasakyti, kad mes esame vertinami JAV akyse pakankamai gerai dėl mūsų investicijų tiek į infrastruktūrą, tiek į priimančios šalies paketą, kurį turime, – gyvenimo sąlygos, mokymosi galimybės, 5,38 proc. gynybai ir visos kitos mūsų iniciatyvos. <...> Nors nedidelė šalis, bet regione esame matomi.
– Pažiūrėkim tada plačiau. Varšuva praneša, kad Vašingtonas per artimiausias dienas apsispręs dėl nuolatinių amerikiečių bazių Lenkijoje. Dabar vertinamos vietos. Kokios jūs informacijos turite?
– Aš tiek žinau, kiek ir jūs iš spaudos. Tai palaukim, ką susitars, ir tada matysim. Gera naujiena, kad, jeigu susitars, greičiausiai didės pajėgos pačiame regione, tai padidina ir mūsų, kaip Lietuvos, ir Baltijos šalių saugumą. O kokie bus galutiniai variantai, tai sulauksime ir tada žinosime.
– Pas mus buvo dislokuoti Lenkijoje esančios amerikiečių brigados kariai, tai ir dabar, jeigu bus dislokuota, bus tas pats?
– Aš galvoju, kad taip, nes tai yra rotacinės pajėgos, kurios tiktai forma reiškia, ar jos rotaciniu būdu kas devyni mėnesiai rotuojasi, ar jos bus nuolatinės kaip mūsų Vokietijos brigada, kuri bus dislokuota nuolat.
– Jūs neatmetate galimybės, kad ir čia gali būti nuolatinė amerikiečių karių bazė Lietuvoje?
– Ne, to negaliu komentuoti, nes nenoriu spekuliuoti. Gali būti, kad bazė bus, gali būti, kad pati bazė gali būti Lenkijoje, o pas mus gali būti rotaciniu principu. Bet žinokit, dabar tas būrimas iš kavos tirščių nieko neduoda.
– Bet kokiu atveju mes kalbame apie tokį optimistinį variantą. Tą ir politikai kalba, krašto apsaugos ministras, jūs irgi palaikot tą optimistinę...
– Be abejo, nes mes turime tą pačią informaciją.
– Tai lauksime, kada galėsite ją paviešinti. Ir jeigu žiūrėtume į tuos Varšuvos sprendimus, kad per porą dienų turėtų būti sprendimas, tai mes galime laukt per artimiausias kelias dienas to sprendimo skaičių ar datų?
– Aš nežinau, ką lenkai susitars su amerikiečiais.
– Bet priklauso, ką jie susitars, tada priklauso, kiek atvažiuos pas mus.
– Nežinau, čia gali būti visai kiti dalykai, todėl palaukim. Sakau, nenoriu spekuliuoti.
– Gerai, laukiame tikslesnių atsakymų. Konservatorių lyderis šiandien pareiškė, kad vystoma kariuomenės divizija gali nepasiekti viso savo operacinio pajėgumo iki 2030 metų, kaip yra dabar suplanuota, nes stringa pirkimai. Kaip jūs vertinate šį pareiškimą?
– Matote, kad būtų pasiektas visas divizijos pajėgumas, reikalingi mažiausiai trys elementai: ginkluotė ir technika, kuri turėtų būti nupirkta ir atkeliauti tam tikru laiku, infrastruktūra tai technikai ir ginkluotei laikyti, ir mokymo laukai, poligonai bei parengtas personalas, kuris galėtų valdyti tą įrangą, techniką ir ginkluotę. Tai aš galiu šiandien pasakyti, kad dabar nėra didelių sustojimų arba rizikų, nes galiu šnekėti tiktai už savo dalį – karių parengimą. Karių rengimas naudotis nauja įranga, technika vyksta nuolatos <...>.
Tai tas, kas nuo manęs, kaip kariuomenės vado, priklauso, viską darome ir turbūt esame geriausioje situacijoje. Kaip bus su įsigijimais ir kada kas, kaip industrija, kiek gynybos pramonė, tiek NATO šalių arba tų šalių, iš kur mes įsigijome tą įrangą ir kiek mūsų nacionalinė gynybos pramonė prisidės prie visų šių dalykų, sunku prognozuoti. Ar viskas bus 100 proc., niekas negali šiandien pasakyti. Dar daug laiko.
– Bet jūs, kaip kariuomenės vadas, nematote kažkokių kliūčių divizijai. Jūsų manymu, viskas vyksta taip, kaip ir turėtų?
– Šiandien manau, kad viskas kol kas yra kontroliuojama. Rizikos yra valdomos, todėl neturiu ką ir pakomentuoti.
– Gerai, jeigu jau kalbame apie vėlavimus, tai šiais metais turime gauti sistemas HIMARS. Ar laiku planuojamas pristatymas?
– HIMARS’ai nusikėlė.
– Nusikėlė?
– Dabar negaliu pasakyti, kiek ir kuriam laikui, čia grynai amerikietiška pusė, turbūt susiję su jų pramone, bet mūsų įgulos jau atliko ir rengimą, ir šaudymą, tai laukiam jų atvykimo bet kada. <...> Norėčiau pabrėžti ir visuomenei, kad ji nesibaimintų, nes yra susitarimai, kad kol dėl įvairių priežasčių yra vėlavimai, mes galime pasikviesti tokias pačias sistemas į Lietuvą laikinai. Jos gali uždengti tam tikras pajėgumų spragas.
– Tai čia amerikiečiai suteikia?
– Ir amerikiečiai. Su Mičigano nacionaline gvardija yra sutarta, jie turi tokias pačias sistemas ir gali atvykti į mūsų pratybas, kad mes galėtume kartu...
– Sakote, kad galime pasikviesti. Ar jūs jau derinate tokius planus, jeigu žinote, kad HIMARS’ai vėluoja?
– Kol kas, kaip aš minėjau, rizikų dar nėra, nes dar tas laikas neatėjęs, todėl...
– Kada tas laikas?
– Nepasakysiu dabar. Šių metų pabaiga turėjo būti.
– Šių metų pabaiga.
– Taip.
– Jūs anksčiau sakėte, kad šiais metais turėtų būti pristatyta, bet dabar tas laikas kažkiek gali nusikelti?
– Jeigu nusikels, tai nusikels.
– Bet yra planas B, ką jūs esat...
– Visą laiką.
– Gerai. Apie šaukimą. Naujausia apklausa parodė, kad beveik 80 proc. gyventojų pritaria visuotiniam šaukimui. Visuomenė tam yra pasiruošusi. Kada kariuomenė bus pasiruošusi visuotiniam šaukimui?
– Labai smagu girdėti, kad visuomenė išreiškia tokią poziciją, nes tai yra labai svarbus signalas. Turbūt visuomenė siunčia signalą. Mano, kaip kariuomenės vado, nuo pat pradžios tik perėmus šią poziciją, vienas iš prioritetinių punktų buvo, kad per visuotinį šaukimą nueisim į visuotinę gynybą. Tai yra viena iš tų atramų. Visuotinis šaukimas, beje, tiktai vienas iš šešių pagrindinių, kurie sudaro visuotinę gynybos dalį. Ir mes nuosekliai ten einame.
Yra labai aiškiai sustatytas pajėgumų vystymo planas, taip pat ir personalo augimo planas iki 2030 metų ir vėliau. Kaip minėjau, yra keli aspektai, kurie turi įtakos. Tai yra ginkluotė ir infrastruktūra, kurią mes turime vystyti tam, kad turėtume jauną žmogų, kurį paėmėme devynių mėnesių tarnybai išmokyti tų dalykų, kuriuos privalome išmokyti. Turi būti kokybiškas parengimas.
Aš suprantu, yra šiek tiek nusivylimo, ypač vasarą buvo nemažai diskusijų, kodėl 8 tūkst. negali paimti, kodėl 120 tūkst. negali paimt. Čia gali prispekuliuoti labai daug. Yra planavimo procesas. Žmonės irgi turi suprasti, kad ne dėl to, jog kariuomenės vadas nenori, o todėl, jog yra planas, pagal kurį skirstomi resursai. Ir jeigu būtų ne 5,38 proc., o 7 arba 10 proc., turbūt galėtume kalbėti ir apie kitus dalykus.
Yra labai aiškiai sustyguota, kur lėšos nueina arba kur galima prisiimti rizikas, kad kažko nevystome. Nes jeigu mes imame daugiau šauktinių šiais metais, kažko atsisakom: dronų, robotų, galbūt kažkokios kitos įrangos, technikos. Ne tiek noriu paaiškinti skeptikams, apie ką kalbama, bet tai, kad viskas susiję. Yra nuoseklus didėjimas, mes iki 2030 metų pasieksim būtent tuos skaičius, kokie buvo ir įvardinti, kad maždaug 8 tūkst. bus...
– Tai iki 2030 metų kartu su divizija būsite pasiruošę visuotiniam šaukimui?
– Viską būsime pasiruošę priimti, taip pat ir jaunuolius. Bet reikia pabrėžti, kad visuomenė, išreiškusi šį norą ir siekį, turi suprasti, kad eisime link to, jog jau išimčių nebus. Jau imsime visus vyriškos lyties, pabrėžiu, jaunuolius nuo 18 metų, ką tik po vidurinės mokyklos, ir tokiu būdu visi galės atlikti pareigą tėvynei per įvairias tarnavimo rūšis – nuo devynių mėnesių iki specialistų, karių krašto apsaugos savanorių pajėgose, per jaunesniųjų karininkų vadų kursus ir daug kitų alternatyvių tarnybų, kur galima bus absorbuoti tą skaičių.
– Gerai. Praėjo pusmetis nuo tada, kai ant Lavyso ežero nukrito ir sprogo dronas. Kariuomenės radarai šio objekto neužfiksavo. Daugiau nei prieš metus liepą įskrido du rusiški dronai. Vienas jų su sprogmenimis nukrito Gaižiūnų poligone, iki šiol tyrimai nebaigti ir mes nežinom, kas paleido, kodėl paleido, ar specialiai paleido, ar netyčia paleido. Jūsų vertinimu, ar ne per ilgai nežinome tos informacijos, kas, kaip ir kodėl?
– Dėl praeitų metų vasarą įskridusių dronų: mes žinome ir žinojome po dviejų mėnesių. Gal ne visi užfiksavo. Tada buvo ištirta, kad tai buvo rusiški dronai „Gerbera“, kurie turėjo aiškų tikslą skristi į tam tikrą Ukrainos miestą, tačiau ukrainiečių elektroninės kovos priemonės juos nukreipė ir jie praskrido pro visą Baltarusiją ir, kaip jūs minėjote, nusileido ir sudužo <...> konkrečiose vietose. Apie kitus dronus irgi viešojoje erdvėje buvo daug pasakyta. <...> Tačiau labai svarbu pabrėžti, kad mums nesvarbu, kieno dronai įskrenda arba bando pažeisti mūsų [oro erdvę], mes juos traktuojame kaip oro erdvės pažeidimą. Nesvarbu, ar tai būtų Ukrainos, ar Rusijos [dronai] – jie turėtų būti numušti.
Kas atsitiko per tą laiką? Mes sustiprinome savo pajėgumus, ypač Vilniaus skydo operacijas, pakeitėme mūsų labai trumpojo nuotolio oro gynybos sistemas į vidutinio nuotolio, kurio didesnis aptikimas, didesnis ir efektyvesnis panašių objektų naikinimas arba neutralizavimas. Ar visą Lietuvos teritoriją šiandien galima apginti? Dar ne, bet yra planas. Yra įsigyjami trumpojo nuotolio radarai. Vieni jau atvyko, kiti netrukus atvyks. Yra daug priemonių suskaičiuota, suplanuota, kurios mums padės pirmiausia identifikuoti ir vėliau sunaikinti [objektus].
– Ačiū už jūsų atsakymus ir laiką.
.png%3F2026-09-10T08%253A32%253A28.176Z&w=3840&q=75)
